viaukterti

viáukterti, -ia (-na Dglš), -ėjo Lkm 1. Gmž žr. viauktelėti 3: Viáukterė[jo] telyčia i – negyva Dglš. 2. intr. žiauktelėti: Jis tiek valgis, kad net viaukters, o kitam neduos Vlk. Kap insidėjau burnon pirštus, net viáukterėjau Mrk.